Vingrių skvere bus siekiama išsaugoti gyvybiškai pažeistus kaštonus

Pėsčiųjų itin pamėgtoje vietoje tarp Mindaugo ir Vingrių gatvių šiuo metu įrengiama nauja viešoji erdvė – Vingrių šaltinių skveras. Jau galima matyti, kaip atrodys naujasis skveras – klojamos viršutinės terasos iš Mindaugo gatvės pusės, nuo kurių atsivers senamiesčio panorama, netrukus bus tiesiamos ir grindinio dangos šalia Mo muziejaus. Šioje pėsčiųjų alėjoje buvo atnaujintos šilumos tinklų trasos, nutiesti  lietaus bei nuotekų tinklai, taip pat įrengiamas papildomas drenažas vandens kaskadoms. 

Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo specialistai įvertino, kad atliekant šiuos požeminius darbus buvo pažeista dviejų kaštonų,  kurių skersmenys 51 cm ir 58 cm, šaknų sistema. Medžių gyvybinių funkcijų pažeistumas siekia 80 procentų.

Pagal dar pavasarį Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą Žalos atlyginimo už sužeistus ir žuvusius želdinius apskaičiavimo metodiką Vingrių skverą rekonstruojantiems rangovams įteikta pretenzija daugiau kaip 50 tūkst. eurų už Vilniaus miesto biologiniam turtui padarytą žalą, už neatsakingai organizuotus darbus, kurių metu buvo sunaikintas senųjų čia augusių medžių šaknynas.

Pagal turtinės žalos skaičiavimo metodiką, kai vertinamas ir pežeistumas, ir medžio branda, ir želdinio įsigijimo bei priežiūros sąnaudos, o taip pat ir medžio augimo vieta, iš darbus atliekančių rangovų UAB „Conresta“ bus reikalaujama atlyginti beveik 52 tūkst. Eur žalą. Arboristo vertinimu, sunaikinta labai didelė  kaštonų aktyviosios (maitinančios) šaknų zonos dalis, tuo pačiu stipriai pažeistas medžių stabilumas. 

Tam, kad medžiai staiga neišvirstų ir nesužalotų praeivių ar nepadarytų žalos šalia esantiems pastatams, reikia kuo skubiau stipriai redukuoti jų lają. Proporcingai mažinant lajos dydį bus siekiama svorio centrą perkelti žemyn link kamieno, stabilizuoti medžius ir taip padidinti jų atsparumą išvirtimui.

„Šaknyno gyvybingumui išlaikyti reikalinga atstatyti buvusį šaknyno plotą, iškasant visą statybinį techninį gruntą ir užpilant juodžemiu. Būtina aptverti teritoriją ir neleisti jokio sunkiosios technikos judėjimo bei statybinių medžiagų sandėliavimo šioje vietoje. Kai ne lyja, juodžemis visame plote turi būti laistomas, o prasidėjus vegetacijos periodui (išėjus įšalui) šaknyno plotas turi būti laistomas  biohumuso tirpalu pagal gamintojo rekomendacijas kas dvi savaites per visą vegetacijos laikotarpį,“ – sako „Vilniaus miesto parkų“ arboristas Renaldas Žilinskas.

Pasak specialisto, šaknyno plotas turi būti atviras, o nusprendus jį uždengti, turi būti įrengiamos vėdinimo ir maitinimo sistemos. Taip pat plotas turi būti užklotas lapuočių medienos skiedrų mulču iki 10 cm sluoksniu.

Pasikeitus situacijai dėl papildomų apsaugos priemonių kaštonams, bus keičiami projekto sprendiniai dėl papildomo šlaito tvirtinimo ir gluosnio būklės stabilizavimo.

 

Jums taip pat gali būti aktualu