2021.06.23
Birželio 15 dieną trečiosios Balsių daugiafunkcinio bendruomenės centro kūrybinių dirbtuvių sesijos metu dirbtuvių dalyviai nagrinėjo kokia institucija ir kaip gali telkti bendruomenes, sudaryti tinkamas sąlygas jų veikloms. Detaliau aiškintasi, kaip veikia aplink bažnyčią ir aplink biblioteką telkiamos bendruomenės.
Sesijoje nagrinėta bendruomeninių centrų telkimo aplink biblioteką koncepcija. Žurnalistė Audra Girijotė pasidalijo bendruomenių telkimo patirtimis dirbant su Molėtų ir Liučiūnų bibliotekomis. Dirbtuvių viešnia pristatė veikimo modelį bei aptarė, kokią įtaką aplinkinei bendruomenei daro tokie bendruomenes telkiantys centrai, akcentavo veiklų turinio ir aktualumo svarbą. Antroji pašnekovė, edukacinio centro prie Vilniaus jėzuitų gimnazijos – Lojotekos direktorė Rūta Grišinaitė, papasakojo, kaip vienuolija kartu su mokyklos bendruomene gali sukurti išskirtinį edukacijos centrą, kuris būtų atviras plačiai miesto bendruomenei.
Po inspiruojančių pavyzdžių aptarimo sekė kūrybinių komandų darbo eigos pristatymai. Dirbtuvių dalyvius konsultavo du ekspertai, tai architektas Vytautas Balčiūnas ir Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos kunigas Mykolas Sotničenka. Vytautas Balčiūnas pasidalino Vokietijoje įgyta sakralinių pastatų projektavimo patirtimi. Taip pat papasakojo, kaip ten veikia ir kaip planuojami parapijos bendruomenės namai, koks jų santykis su bažnyčios erdve. Kunigas Mykolas pasidalijo patirtimi, kaip organizuojamos parapijos bendruomeninės veiklos ir kokie tokių veiklų erdviniai poreikiai.
Sesijos metu keltas klausimas kas gali jungti skirtingų interesų turinčias religines ir pasaulietines bendruomenes. Pirmines įžvalgas pristačiusios komandos, kaip vieną iš scenarijų nagrinėjo miesto aikštės koncepciją, kai sklypas vystomas atskiriant bažnytinio ir pasaulietinio komplekso vidaus erdves, tačiau formuojama jas jungti galinti atviroji erdvė – aikštė, kurioje “vietą galėtų rasti visa bendruomenė”. Kunigas Mykolas Sotničeka paantrino, kad tokia aikštė su aiškiomis funkcinėmis zonomis galėtų būti apjungianti visas interesų grupes ir bendruomenes.
Grupė BAULAND pristatė idėją apie “žaliuosius koridorius” – žaliąsias jungtis tarp esamų parkų, svarbių žaliųjų medžių masyvų ir nutolusių gyvenamųjų teritorijų. Tai padėtų sukurti draugišką aplinką visiems eismo dalyviams, galėtų atsirasti papildoma pridėtinė vertė visai teritorijai, papildomos lauko erdvės bendruomeninėms veikloms.
IMM/XWHY kolektyvas daugiau dėmesio skyrė ne tik galimai tūrinei-erdvinei vietos scenarijų raidai, bet ir atliko pirmines sociologines apklausas (kiekybinius tyrimus) su mokiniais, gilinosi į jaunimo poreikius ir aktualijas susijusias su nagrinėjama vieta.
Team TAAM kolektyvas plačiau pažiūrėjo į Balsių vietos identiteto aspektus, pateikė siūlymus kaip minimalios tūrinės intervencijos galėtų atliepti pirminius diskutuojamos centro poreikius, ėmė interviu iš balsiečių ir gretimų bendruomenių atstovų, siekdami įsigilinti į jų kasdienius poreikius. Interviu pagrindu komanda suformavo teorinius Centro „naudotojo portretus“.
AVVJ21 nagrinėjo galimus sklypo vystymo etapus pagal finansavimo modelius bei minimalius pirmuosius žingsnius statant bendruomenės centrą.
